birzgulys

birzgulỹs sm. (3^a, 3^b) 1. vaikų žaislas (ant kojukės užsukama siūlas ir patraukiama, kad suktųsi), vilkas: Padariau vaikui bir̃zgulį Vlk. Arklys mažas, ale eina kap birzgulỹs Arm. Tas vaikas tai vis vien tasia kap birzgulys – eina ir eina, nepasėdi daikte nė vienos minutos Arm. 2. spirginys, spirgis: Birzguliaĩ sudegę, net kartūs Trgn.